PRAĖJUSIOS DIENOS ATMINIMUI
Mane seniai stebina miestas. Kartais atrodo, kad tai gamtos kūrinys, lyg kokia nematoma jėga sujungė daugybę žmonių į vieną didžiulį, gyvą organizmą. Kartais atrodo, kad žmogus prieš savo valią veržiasi susilieti su šia būtybe, ištirpti jos kraujyje, įsijungi į vientisą gausmą, užsiplieskiantį dieną ir nurimstantį naktį. Niekur žmogus nesijaučia toks vienišas kaip mieste. Ir niekur kitur neatsiduoda tokiam beprotiškam šėlsmui.
Festivaliai ir apdovanojimai / Festivals and awards
Premjera – Roterdamo tarptautinis kino festivalis, Olandija 1990. Grand Prix – „Molodost“, Ukraina, 1990. Specialus Žiuri prizas, Žiūrovų prizas – Amsterdamo kino festivalis, Olandija, 1990. Prizas už geriausią dokumentinį filmą – Niepokolano tarptautinis kino festivalis, Lenkija, 1993.
Kalba: lietuvių, rusų.
TRYS DIENOS.
Praeities paieškos ir vienatvė atveja du jaunuolius į seną uostą – buvusį Kionigsbergą. Suradęs savo draugą, vienas iš jų supranta, kad neįmanoma grąžinti laiko – dabartis sukelia kartėlį ir nusivylimą. Antrajam lemta patirti artumo su kitu žmogumi jausmą. Tuščios krantinės, apleista katedra, stotis ir viešbučio kambariai dūstančiame mieste – amžinas bėgimas nuo visko – nuo visų, nuo savęs.
Festivaliai ir apdovanojimai / Festivals and awards
Premjera – Berlyno tarptautinis kino festivalis, Vokietija, 1991. Ekumeninės žiuri prizas, „Fipresci“ specialus įvertinimas – Berlynas, Vokietija, 1992. Nominacija 1992 m. Feliksui – Metų jaunojo Europos filmo kategorijoje, Berlynas, Vokietija, 1992. Didysis prizas – Porto tarptautinis kino festivalis, Portugalija, 1992. Didysis prizas – Diunkerko kino forumas, Prancūzija, 1992.
Režisierius: Šarūnas Bartas (g. 1964)
Vienas ryškiausių naujosios kinematografininkų kartos atstovų. Baigė Maskvos Kinematografijos institutą, kine debiutavo kurdamas realius personažus, „vaidinančius save“ vaidybinio kino principais. Specifinę kino kalbą autorius toliau grynino pilno metražo filmuose, ignoruojančiuose tradicinę dramaturgiją. Barto filmai – laisvos struktūros, minimalistinės formos, filosofinių asociacijų kūriniai, mažai žinomi ir analizuoti pačioje Lietuvoje, turintys nedidelį, bet ištikimą gerbėjų ratą Vakaruose. Š. Bartas svarbus ir tuo, kad tai pirmasis lietuvių kino kūrėjas, supratęs koprodukcijų svarbą mažai nepajėgiai kinematografijai ir savarankiškai užmezgęs ryšus su vokiečių, prancūzų, portugalų prodiuseriais. (S. Macaitis)
2001 m. Šarūnas Bartas buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. (Lietuvių filmų centras).
Pagrindiniai aktoriai: Katerina Golubeva, Rima Latypova, Audrius Stonys, Arūnas Sakalauskas.
Kalba: lietuvių, rusų.
Subtitrai: lietuvių, anglų.
KP: Praėjusios dienos atminimui / Trys dienos
KP: Praėjusios dienos atminimui / Trys dienos
Žanras
(none)
Filmo trukmė
1val. 55min.
Žanras
(none)
Filmo trukmė
1val. 55min.
PRAĖJUSIOS DIENOS ATMINIMUI
Mane seniai stebina miestas. Kartais atrodo, kad tai gamtos kūrinys, lyg kokia nematoma jėga sujungė daugybę žmonių į vieną didžiulį, gyvą organizmą. Kartais atrodo, kad žmogus prieš savo valią veržiasi susilieti su šia būtybe, ištirpti jos kraujyje, įsijungi į vientisą gausmą, užsiplieskiantį dieną ir nurimstantį naktį. Niekur žmogus nesijaučia toks vienišas kaip mieste. Ir niekur kitur neatsiduoda tokiam beprotiškam šėlsmui.
Festivaliai ir apdovanojimai / Festivals and awards
Premjera – Roterdamo tarptautinis kino festivalis, Olandija 1990. Grand Prix – „Molodost“, Ukraina, 1990. Specialus Žiuri prizas, Žiūrovų prizas – Amsterdamo kino festivalis, Olandija, 1990. Prizas už geriausią dokumentinį filmą – Niepokolano tarptautinis kino festivalis, Lenkija, 1993.
Kalba: lietuvių, rusų.
TRYS DIENOS.
Praeities paieškos ir vienatvė atveja du jaunuolius į seną uostą – buvusį Kionigsbergą. Suradęs savo draugą, vienas iš jų supranta, kad neįmanoma grąžinti laiko – dabartis sukelia kartėlį ir nusivylimą. Antrajam lemta patirti artumo su kitu žmogumi jausmą. Tuščios krantinės, apleista katedra, stotis ir viešbučio kambariai dūstančiame mieste – amžinas bėgimas nuo visko – nuo visų, nuo savęs.
Festivaliai ir apdovanojimai / Festivals and awards
Premjera – Berlyno tarptautinis kino festivalis, Vokietija, 1991. Ekumeninės žiuri prizas, „Fipresci“ specialus įvertinimas – Berlynas, Vokietija, 1992. Nominacija 1992 m. Feliksui – Metų jaunojo Europos filmo kategorijoje, Berlynas, Vokietija, 1992. Didysis prizas – Porto tarptautinis kino festivalis, Portugalija, 1992. Didysis prizas – Diunkerko kino forumas, Prancūzija, 1992.
Režisierius: Šarūnas Bartas (g. 1964)
Vienas ryškiausių naujosios kinematografininkų kartos atstovų. Baigė Maskvos Kinematografijos institutą, kine debiutavo kurdamas realius personažus, „vaidinančius save“ vaidybinio kino principais. Specifinę kino kalbą autorius toliau grynino pilno metražo filmuose, ignoruojančiuose tradicinę dramaturgiją. Barto filmai – laisvos struktūros, minimalistinės formos, filosofinių asociacijų kūriniai, mažai žinomi ir analizuoti pačioje Lietuvoje, turintys nedidelį, bet ištikimą gerbėjų ratą Vakaruose. Š. Bartas svarbus ir tuo, kad tai pirmasis lietuvių kino kūrėjas, supratęs koprodukcijų svarbą mažai nepajėgiai kinematografijai ir savarankiškai užmezgęs ryšus su vokiečių, prancūzų, portugalų prodiuseriais. (S. Macaitis)
2001 m. Šarūnas Bartas buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. (Lietuvių filmų centras).
Pagrindiniai aktoriai: Katerina Golubeva, Rima Latypova, Audrius Stonys, Arūnas Sakalauskas.
Kalba: lietuvių, rusų.
Subtitrai: lietuvių, anglų.
Mane seniai stebina miestas. Kartais atrodo, kad tai gamtos kūrinys, lyg kokia nematoma jėga sujungė daugybę žmonių į vieną didžiulį, gyvą organizmą. Kartais atrodo, kad žmogus prieš savo valią veržiasi susilieti su šia būtybe, ištirpti jos kraujyje, įsijungi į vientisą gausmą, užsiplieskiantį dieną ir nurimstantį naktį. Niekur žmogus nesijaučia toks vienišas kaip mieste. Ir niekur kitur neatsiduoda tokiam beprotiškam šėlsmui.
Festivaliai ir apdovanojimai / Festivals and awards
Premjera – Roterdamo tarptautinis kino festivalis, Olandija 1990. Grand Prix – „Molodost“, Ukraina, 1990. Specialus Žiuri prizas, Žiūrovų prizas – Amsterdamo kino festivalis, Olandija, 1990. Prizas už geriausią dokumentinį filmą – Niepokolano tarptautinis kino festivalis, Lenkija, 1993.
Kalba: lietuvių, rusų.
TRYS DIENOS.
Praeities paieškos ir vienatvė atveja du jaunuolius į seną uostą – buvusį Kionigsbergą. Suradęs savo draugą, vienas iš jų supranta, kad neįmanoma grąžinti laiko – dabartis sukelia kartėlį ir nusivylimą. Antrajam lemta patirti artumo su kitu žmogumi jausmą. Tuščios krantinės, apleista katedra, stotis ir viešbučio kambariai dūstančiame mieste – amžinas bėgimas nuo visko – nuo visų, nuo savęs.
Festivaliai ir apdovanojimai / Festivals and awards
Premjera – Berlyno tarptautinis kino festivalis, Vokietija, 1991. Ekumeninės žiuri prizas, „Fipresci“ specialus įvertinimas – Berlynas, Vokietija, 1992. Nominacija 1992 m. Feliksui – Metų jaunojo Europos filmo kategorijoje, Berlynas, Vokietija, 1992. Didysis prizas – Porto tarptautinis kino festivalis, Portugalija, 1992. Didysis prizas – Diunkerko kino forumas, Prancūzija, 1992.
Režisierius: Šarūnas Bartas (g. 1964)
Vienas ryškiausių naujosios kinematografininkų kartos atstovų. Baigė Maskvos Kinematografijos institutą, kine debiutavo kurdamas realius personažus, „vaidinančius save“ vaidybinio kino principais. Specifinę kino kalbą autorius toliau grynino pilno metražo filmuose, ignoruojančiuose tradicinę dramaturgiją. Barto filmai – laisvos struktūros, minimalistinės formos, filosofinių asociacijų kūriniai, mažai žinomi ir analizuoti pačioje Lietuvoje, turintys nedidelį, bet ištikimą gerbėjų ratą Vakaruose. Š. Bartas svarbus ir tuo, kad tai pirmasis lietuvių kino kūrėjas, supratęs koprodukcijų svarbą mažai nepajėgiai kinematografijai ir savarankiškai užmezgęs ryšus su vokiečių, prancūzų, portugalų prodiuseriais. (S. Macaitis)
2001 m. Šarūnas Bartas buvo apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. (Lietuvių filmų centras).
Pagrindiniai aktoriai: Katerina Golubeva, Rima Latypova, Audrius Stonys, Arūnas Sakalauskas.
Kalba: lietuvių, rusų.
Subtitrai: lietuvių, anglų.