Šiame Berlyne apdovanoto portugalų režisieriaus João Canijo filme plika akimi matosi Bergmano šešėlis. Nieko nuostabaus: jis paremtas švedų klasikui itin artimo dramaturgo Augusto Strindbergo pjesių motyvais ir didžiausią dėmesį skiria šeimyninių santykių dinamikai. Iš šiuolaikiniam portugališkam kinui būdingo atstumo jis studijuoja tris kartas moterų, kartu valdančių geriausius savo laikus praeityje palikusį kurorto viešbutį. Kiekviena jų per ilgai kaupė nuoskaudas, kiekviena per ilgai laukė tinkamiausios akimirkos joms išreikšti.

Kas mes esame ir kuo tampame, kai praeitis slegia, o dabartis, atrodo, nesiūlo jokios išeities? Režisierius nesistengia pateikti vieno atsakymo, vietoj to kurdamas struktūrą, kurioje atsispindi skirtingos perspektyvos ir jas atstovaujančių personažų žiūros taškai. Filmo pavadinimas iškalbingas – iš jo atomazgos nereikėtų tikėtis nei susitaikymo, nei vilties. Užtat kiek jame kino!

Five women are running an old hotel, trying to save it from inexorable decay. A long-standing, perhaps irreparable, conflict weighs down on them: they are mothers who are unable to love their daughters, who in turn are unable to be mothers. When the young Salomé arrives at the hotel, old wounds are reopened.

João Canijo constructs a space that seems to absorb the characters’ states of mind. Like a Strindberg play or a Rivette film, dark images and twilight colours reflect the ritual nature of gestures and the complexity of relationships. What are we and what do we become when the past looms and the present seems to offer no way out? Canijo does not provide one answer but instead multiplies the points of view, creating a structure that takes into account the different interpretations of time and space, and the human beings who pass through them.

Režisierius / Director: João Canijo

Scenarijaus autorius / Screenplay: João Canijo

Operatorius / Cinematography: Leonor Teles

Kompozitorius / Composer:

Prodiuseris/ Producer: Pedro Borges

Vaidina / Cast: Anabela Moreira, Rita Blanco, Madalena Almeida, Cleia Almeida, Vera Barreto, Nuno Lopes, Filipa Areosa, Leonor Silveira, Rafael Morais, Lia Carvalho, Beatriz Batarda, Carolina Amaral, Leonor Vasconcelos

João Canijo pradėjo karjerą kaip Manoelio de Oliveiros, Wimo Wenderso, Alaino Tannerio ir Wernerio Schroeterio asistuojantis režisierius. Jo debiutinis ilgametražis filmas 1988 m. atidarė Tarptautinį Roterdamo kino festivalį. Nuo to laiko jo filmai dažnai pristatomi Kanų, Venecijos, Toronto ir kitų prestižinių festivalių programose.

João Canijo began his career as an assistant director for Manoel de Oliveira, Wim Wenders, Alain Tanner and Werner Schroeter. His debut feature film opened the 1988 International Film Festival Rotterdam. Since then, he has made over ten feature films which have regularly screened in the official selections at Cannes, Venice and Toronto.

Festivaliai:

Berlyno tarptautinis kino festivalis – Žiuri prizas, Stambulo kino festivalis, Čikagos tarptautinis kino festivalis, Tarptautinis nepriklausomo kino festivalis IndieLisboa

Berlin International Film Festival – Jury Prize, Istanbul Film Festival, Chicago International Film Festival, IndieLisboa International Independent Film Festival